Kuriant verslą, reikia drąsos

Originalų straipsnį rasite čia:

www.bznstart.lt

„Jeigu ką nors sugalvoju, man tučtuojau reikia tai ir padaryti“, – sako Erika Puodėnienė (36), prieš dvejus metus atsiradusio aprangos ženklo visai šeimai „Buboo“ kūrėja. Tikriausiai tik su tokia nuostata ir galima taip sėkmingai pradėti naują lietuviškų drabužių verslą, net jei darbo sritis iki tol buvo visiškai priešinga mados pasauliui. Nors vaikiškos aprangos ženklas siejasi su patogumu, stiliumi ir jaukumu, E. Puodėnienė atskleidžia, kad verslo pradžiai reikia drąsos ir net šiek tiek įžūlumo.

Idėja atėjo netikėtai

O bandymų atkalbėti nuo minties kurti drabužius buvo tikrai daug, dažnai linkint tik gero: net artimieji patarė apsvarstyti, kiek daug prireiks investicijų, kokia didelė bus konkurencija, kad bus sunku pradėti verslą auginant mažą vaiką ir kad pati E. Puodėnienė – srities naujokė, iki tol karjerą dariusi telekomunikacijų bendrovėje ir aštuonerius metus dirbusi tarptautiniame viešbučių versle JAV, studijavusi tiksliuosius mokslus. Pašnekovė svarsto, kad idėjoje kurti drabužius galbūt suveikė mamos, talentingai rengdavusios šeimą net ir sovietinio deficito metais, įtaka, o gal patirtis JAV, kur pažįstamus amerikiečius – o šie juk garsėja pomėgiu rengtis neįpareigojamai – E. Puodėnienė žavėjo skoniu ir buvo dažnai prašoma patarti stiliaus klausimais. Be to, ir jai, ir vyrui jau kurį laiką knietėjo kurti kokį nors savo verslą, o minčių buvo įvairių: nuo parketo, durų gamybos iki šamų auginimo.

„Kai darai, kas yra sava, kas „veža“, tau ir sekasi. Kad verslas klestėtų, reikia daryti tai, kas tau patinka. Bet vien tik širdies neužtenka, reikia turėti ir drąsos, nes visi bando atkalbėti. Turbūt nebuvo nė vieno, išskyrus mano vyrą, kuris nuo pat pradžių būtų sakęs, kad pavyks“ sako E. Puodėnienė.

Drabužių verslas prasidėjo nuo to, kad vieną dieną prireikė kepurės vaikui, ir pašnekovė nusprendė pasisiūti ją pas siuvėją. Ji teigia, kad idėją kurti drabužius ir toliau tuomet, prieš dvejus metus, į priekį smarkiai pastūmėjo vyras. Iš pradžių tai tebuvo mintis, kad su siuvančia drauge gali pagaminti panašių kepurių ir parduoti kokioje nors mugėje. „Vyras sako – nerimta, nebus jokių čia draugių, siuvančių garaže naktimis, kol vaikai miega, – juokiasi pašnekovė. – Jei darai, daryk gerai ir kokybiškai.“ Ji sako, kad vyras, pats turintis IT projektų valdymo įmonę, verslui dažnai pasiūlo gerų strateginių sprendimų, ir mano, jog verslo partneriams išmanyti skirtingas sritis labai naudinga.

E. Puodėnienė sako pastebėjusi, kad nemažai daliai moterų verslo idėja kyla būtent susilaukus vaikų. Tačiau pašnekovė paneigia stereotipus apie mamas, kurioms verslas yra svarbus tik tiek, kiek nekliudo rūpintis šeima, ir tikina turinti daugybę planų plėsti verslą. Ji su šypsena pasakoja, kaip, besilaukdama antrojo vaiko, važinėjo po Europos tekstilės gamyklas rinkdamasi medžiagas, kaip važinėdama po siuvyklas kartu veždavosi ir vyresnįjį vaiką, ir klausia, kada gi dar turėjo tuo užsiimti. Moteris nesureikšmina ir to, kad dėl verslo teko samdyti auklę, nors tuo metu ir buvo vaiko priežiūros atostogose. Anot jos, visa tai irgi investicija. Vis dėlto E. Puodėnienė įsitikinusi, kad darni šeima ir atsakingas darbų susidėliojimas pagal pirmumą verslo sėkmei irgi svarbus.

Pataria negailėti investuoti į kokybę ir daryti tik tai, ką išmanai

Kokybė, anot E. Puodėnienės, išliko svarbiausiu „Buboo“ tikslu, tačiau verslininkai greitai suprato, kad tai ne šiaip skambus pareiškimas, o labai atsakingas įsipareigojimas, kuris dar ir nemažai kainuoja. „Bet mes iš pat pradžių sakėme: kursime ne tik stilingą, bet ir kokybišką prekių ženklą, kurio gaminius perkantys žmonės žinos, kad nenusivils“, – teigia pašnekovė.

Daug reikalavimų tenka kelti ne tik sau, bet ir kitiems, o daugiausia nusivylimų versle būta ieškant siuvyklų, mat jas sunku įtikinti apsiimti siūti tokius, palyginti su didžiųjų tinklų užsakymais, nedidelius kiekius ir atlikti tai kokybiškai. Kitų specialistų ir savo siuvyklos „Buboo“ neturi. Todėl teko domėtis ir siuvimo technologijomis, nors pašnekovė pati neketina pradėti siūti.

„Mes ne priekabūs, o reiklūs“, – sako ji. Nesunku suprasti, kodėl: E. Puodėnienė kalbėdama net kelis kartus pakartoja nuostatą „kiekvienas turi daryti tai, ką sugeba geriausiai“. Todėl ji pati sako užsiimanti modelių kūrimu, bandymu, siuvyklų bei medžiagų atrinkimu, rinkodara, plėtra ir bendra organizacija, o dalykus, kurių neišmano, patikinti profesionalams – juk taip sutaupoma ir laiko, ir pinigų. Todėl ir komandoje – tik ji ir vyras, koordinuojantys daugybės kitų kūrimo grandžių darbą.

Vertina ryšį su klientais

„Buboo“ ženklas tapo populiarus Lietuvoje ir populiarėja pasaulyje, o geras jo įvertinimo matas, kaip juokauja pašnekovė, yra tai, kad jų produkciją netgi imta kopijuoti. Tačiau tai, anot jos, nėra svarbu verslui, turinčiam savo unikalias idėjas ir strategiją. Šiuo metu verslininkės planuose – plėtra užsienio rinkose, dėl ko dažnai tenka keliauti, dalyvauti parodose, palaikyti ryšius. Įkūrėja sako nenorinti vienintelio dalyko – kad „Buboo“ drabužiai virstų įprasta produkcija. Todėl daugiausia dėmesio dabar skiriama jau sukurtiems gaminiams tobulinti, atnaujinti, kokybei užtikrinti, taip pat apipavidalinimui bei įvaizdžiui. „Nesinori daryti bet kaip, tik toks darymas, žinoma, užtrunka“, – teigia E. Puodėnienė ir priduria, kad jų verslas auga pamažu, bet užtikrintai. Ji atskleidžia, kad per dvejus metus „Buboo“ jau pritraukė būrį žmonių, kurie pasitiki jų ženklu ir net asmeniškai teiraujasi apie asortimento naujienas. „Buboo“ netrukus ketina pristatyti ir prekių liniją namams „Buboo Home“.

Būtent asmenišku ryšiu su klientais, rekomendacijomis iš lūpų į lūpas ir sugrįžtančiais pirkėjais E. Puodėnienė sako besidžiaugianti labiausiai. Nors šio ženklo gaminiais prekiaujama tik internetu ir kai kuriose atrinktose parduotuvėse, dalis pirkėjų pažįsta įkūrėją asmeniškai ir patarimo dėl pirkinių netgi klausia rašydami jai tiesiogiai. „Tai nėra tik prekės pardavimas, net ir tokios smulkmenos kaip laiškai, siuntinių įpakavimas yra svarbios“, – įsitikinusi pašnekovė. Ji sako tokį požiūrį išsiugdžiusi dirbdama JAV, kur bendravimo su klientais kultūrai skiriama labai daug dėmesio.

Pašnekovė juokiasi, kad jei prieš dvejus metus tikrai būtų pradėjusi auginti šamus, dabar apie verslą nekalbėtų taip entuziastingai, nors, kita vertus, miegoti galėtų eiti anksčiau. „Kai darai, kas yra sava, kas „veža“, tau ir sekasi. Kad verslas klestėtų, reikia daryti tai, kas tau patinka. Bet vien tik širdies neužtenka, reikia turėti ir drąsos, nes visi bando atkalbėti. Turbūt nebuvo nė vieno, išskyrus mano vyrą, kuris nuo pat pradžių būtų sakęs, kad pavyks“, – linkėdama drąsos pradedantiesiems verslininkams, pokalbį baigia pašnekovė.